Rugsėjo 15-osios rytas 3a klasės mokiniams buvo neįprastas. Tiek trečiokai, tiek jų mokytojos (Barbara Zinkevič, Šarūnė Stonienė ir Danutė Pudžiuvelienė) skubėjo ne į mokyklą, bet į traukinių stotį, kurioje prasidėjo mokinių pažintis su traukiniais.
Traukiniai – transporto priemonė, kuri visuomet žavi vaikus, todėl buvo pasirinktas būtent toks kelionės būdas. Apžiūrėję traukinių stotyje esančius geležinkelių maketus ir prisiminę, kas yra peronas, vagonas, mašinistas ir kiti tą dieną svarbūs dalykus, vaikai nuskubėjo į traukinį, vežantį Kaišiadorių link. Pavažiavus valandėlę ir dar nespėjus išlipti iš traukinio, prasidėjo linksmybės, nes vaikai išgirdo švilpukus. Jiems švilpė, mojavo ir kvietė prieiti neįprastas „mašinistas“ ir miestelio „gidas“, kurie nuo pat pradžių neleido vaikams snausti. „Gido“ pagalba vaikai susipažino su Lietuvos traukinių istorija, Kaišiadorimis, todėl kelionė iki pagrindinio tikslo − „Tuku Tuku“ žaidimo kambario – tikrai neprailgo. Pasiekus žaidimų kambarį, vaikai jau turėjo nemažą žinių bagažą, todėl čia jie užsiėmimą pradėjo mankšta ir judriaisiais žaidimais. O pasportavę „mašinisto“ ir „gido“ pagalba nuotykių traukinių leidosi į kelionę aplink Lietuvą. Edukacinės veiklos metu vaikai susipažino su didžiaisiais Lietuvos miestais, pagilino šalies geografines žinias.
Lietuvių kalbos pamoka netradicinėje erdvėje vaikams įsiminė ne tik dėl teorinių žinių, bet ir praktinės veiklos, pavyzdžiui, vaikai sužinojo, kaip nusipinti neįprastas apyrankes. Būtent tai jie ir darė kelionės atgal metu, nes kalbėti ir dūkti po pramogų „Tuku Tuku“ žaidimų kambaryje jau nebebuvo jėgų.
